Jei nešiojate akmenėlį kaip amuletą tikriausiai jaučiate prietaringą nerimą jeigu akmuo suskilo, sudužo ar pasimetė. Ką tai gali reikšti, ar tikrai tai perspėjimas apie gręsiančią nelaimę ar pavojų?

Kaip sakoma kartais cigaras yra tik cigaras ir akmuo gali patirti traumą dėl visiškai atsitiktinių priežasčių. Aš neatsargiai palikau savo nuostabų apatito akmenėlį ant židinio atbrailos turėdama katę, katė nusprendė su juo pažaisti, numetė nuo židinio ant plytelių. Labai liūdna bet kaltinu tik savo neapdairumą.

Esu pamiršusi akmenį megztuko kišenėje ir išskalbusi. Laimei akmuo buvo tvirtas ir atlaikė tokį išbandymą. Tačiau jei pastebite jog akmenį nuolat pamirštate kur nors, paliekate, pametate, gal jūsų pasąmonė jaučia jog akmens energija jums šiuo metu nereikalinga. Aš taip kažkada pamečiau malachito pakabutį. Jau kuris laikas prieš tai ėmiau jausti jog man kažkas jame nepatinka, po to jis atsiklijavo baseine, ant ant jo sugebėjau užminti ir užsigauti koją bei supykusi paspirti tolyn. Dabar gėda prieš niekuo nekaltą akmenėlį. Bet didėjant jautrumui supratau, kad malachitas ne mano akmuo, jo energija man nesmagi, tik labai retais atvejais pajuntu jog reikia jos labai nedidelės „porcijos“. Aš tik palaikau malachitą rankose ir padedu, ant savęs jį nešioti man būtų per daug.

Tačiau kartais akmuo tiesiog skyla, be jokio paaiškinimo. Pažvelkime į situaciją iš energetinės pusės. Tikriausiai esate matą „fokusą“ kai dainininkui ilgai dainuojant tam tikrą natą skyla taurė arba girdėję apie tai, kad kai kareivių pulkas eina per tilta jie sumaišo žingsnius ir nežygiuoja vienodai, kitaip tiltas gali sugriūti. Ne dėl svorio, o dėl vibracinio rezonanso. Taurė skyla jei dainininko balso vibracija tobulai sutampa su taurės vibracija, jie įeina į rezonansą ir gimsta dar stipresnė trečia vibracija, kuri ir suskaldo taurę.

Tas pats gali nutikti su akmenėliu ar kristalu kai jis netikėtai skyla. Akmens vibracinis dažnis sinchronizuojasi su vibracija jumyse ar aplinkoje ir BUM!

Kai kurie akmenys turi savybę perspėti savo šeimininką, pakeisti spalvą perspėdami apie ligą. Tai galima paaiškinti ir labai racionaliai – tiesiog liesdamiesi su oda jie chemiškai reaguoja į jos drėgnumą, riebumą, prakaito sudėtį, o jei jis dėl ligos pakinta akmuo pakeičia atspalvį ar praranda blizgesį.

Tiek pakitimų dėl šeimininko ligos, tiek pokyčių siunčiant perspėjimą ar skilimo sąveikoje su aplinka atveju akmuo patiria nemažą stresą, tad jam reikia rimtų atostogų. Galbūt vertėtų pamedituoti su traumą ar pokyčius patyrusiu akmeniu, padėkoti jam už pagalbą, įsiklausyti gal pajusite jo siunčiamą žinią, o po to padėti jam atsigauti. Apvalykite akmenį ir jei yra galimybę – grąžinkite į motiną žemę atstatyti savo energiją. Tik pasižymėkite vietą kur jį užkasėte, kad po to netektų perkasinėti viso sodo ieškant mylimo akmenėlio ar vertingo papuošalo. Po mėnesio jį išsikaskite, pakraukite ir galite vėl su juo draugauti.

Dar vienas niuansas yra jei akmuo skilo perpus. Kartais taip nutinka nes kažkam iš jūsų aplinkos labai reikia to akmens energijos ir turite juo pasidalinti. Esu skaičiusi apie didelę kristalų drūzą, nuo kurios periodiškai savaime vis atskyla po kristalėlį, kai jie užsimano keliauti namo su vienu iš parduotuvės lankytojų. Šeimininkams belieka juos padovanoti.

Esu gavusi nemažai laiškų su klausimais ar galima toliau naudoti akmenį, kuris skilo, arba ar galima pragręžti akmenyje skylutę. Turint omenyje jog akmenys mus pasiekia dažniausiai jau apdirbti, šlifuoti, pjaustyti ir kitaip dailinti, papildomas apdirbimas esmės nebekeičia. Taigi jei norite pasidaryti papuošalą, kad būtų patogiau nešioti – taip ir padarykite. Aišku natūralios formos, dėl apdirbimo streso nepatyręs akmuo gali būti stipresnis, bet čia ne taisyklė ir tikrai nereikia diskriminuoti apdirbtų akmenėlių.

Mano rekomendacija būtų po akmens traumos – ar tai būtų mistiškas ir prietaringą baimę sukėlęs skilimas ar apdirbimas tiesiog jį gerai apvalyti ir pakrauti, pamedituoti su juo ir pajusti ar akmuo tebėra strese, t.y. šiek tiek išsimušęs ir savo dominuojančio vibracinio dažnio, ar jau atsigavo. Galite akmenį palepinti ir pagroti jam klasikinės muzikos.

Jei akmuo nuo jūsų ne pirmą kartą bėga ar šiaip rankos pačios į jį nebesitiesia pailsėkite nuo akmens. O jei akmuo perskilo per pusę, pasidalinkite su tuo, kam tą dieną pasirodys jog jo reikia. Kartais ir šiaip akmuo gali nuspręsti palikti mus ir išeiti pas kitą žmogų. Esu turėjusi kelis akmenis, kurie pas mane atrodo tik kaip tarpinėje stotelėje pabuvo, o kai supratau kam jie iš tiesų skirti aš juos padovanojau.