Pagrindo čakra yra tarsi sielos inkaras sujungiantis ją su šia žeme ir fiziniu kūnu, nes per ją siela gauna Motinos Žemės energiją, kuri sulėtina sielos vibracija tiek, kad būtų įmanomas egzistavimas šiame lėtos ir sutankėjusios energijos, t.y. materijos pasaulyje. Svarbiausia Pagrindo čakros funkcija yra fizinio kūno įvaldymas ir išgyvenimas. To mes mokomės pirmiausia atėję į šį pasaulį, tad Pagrindo čakra formuojasi tarp gimimo ir 7 metų amžiaus.

Vienas iš svarbiausių jei ne pats svarbiausias faktorius lemiantis kiek stipri bus pagrindo čakra ir ar jausimės saugūs ir pasitikintys savimi bei gyvenimu yra santykiai su motina. Taip pat šioje čakroje atsakančioje už mūsų gyvenimo pagrindą saugoma informacija apie protėvius, visa giminės istorija. Tam tikra prasme mūsų ryšys su šeima, gimine, giminės istorija ir tėvyne bei Motina Žeme yra mūsų šaknys. O visi žinome jog medžio stiprybė slypi jo šaknų sistemoje, per ją jis minta žemės energija.

Pagrindo čakrą ir tolimesnį mūsų santykį su pasauliu formuoja vaikystės patirtys ir santykiai su mama. Kadangi mama vaikui duoti gali tik tai, ką turi pati, ko išmoko iš savo mamos, kai kurios traumos gali keliauti iš kartos į kartą. Vaikystėje savo tėvų traumuoti dabartiniai tėvai nesąmoningai kartoja ankstesnių kartų elgesio ir mąstymo modelius ir traumuoja savo vaikus. Tai galima pavadinti giminės karma, o jei paprasčiau, tie tiesiog iš kartos į kartą įskiepijamas tam tikra įsitikinimų apie pasaulį sistema bei mąstymo ir elgesio modelis. Bet kas pabendravęs su pažįstamo asmens tėvais lengvai pastebi ne tik išvaizdos panašumus, bet ir panašias elgesio ir bendravimo manieras bei būdo bruožus.

Taigi pagrindo čakros gydymas, jei eiti giliau nei primityvus raudonos spalvos įsivaizdavimas, iš tiesų susijęs su savo vidinio vaiko ir kartu visos giminės istorijos gydymu.

Nenoriu išsiplėsti pasakojimu kas gi yra tas vidinis vaikas, tik glaustai paaiškinsiu terminą, o susidomėję šia tema neabejotinai rasite ir daugiau informacijos arba gal netgi pasiryšite šia tema pabendrauti su psichologu, kuris bus vedlys ir kompanionas kelyje į vaikystės prisiminimus ir vaikystės traumų gydymą.

Populiariojoje ir analitinėje psichologijoje vidinis vaikas tai vaikiškasis mūsų asmenybės aspektas. Jis apima viską, ko išmokome ir ką patyrėme vaikystėje.

Galbūt jūs turėjote idealią laimingą vaikystę, kurioje tėvai jums skyrė visą savo dėmesį, jautėte su jais gilų emocinį ryšį, jie jus besąlygiškai priėmė ir palaikė, galėjote šalia jų būti savimi ir niekada nebuvote kritikuojami, nepasijutote sumenkinti, ar nuvertinti. Pinigų pakako ir tėvai buvo puikus pavyzdys kaip išmintingai su jais elgtis, gavote idealių santykių šeimoje pavyzdį nes tėvai mylėjo vienas kitą ir buvo ideali šeima.

Jei taip, labai dėl jūsų džiaugiuosi ir baltai pavydžiu, nors manau jog idealių žmonių nėra, todėl nėra ir idealių tėvų. Net ir geriausi tėvai su geriausiais ketinimais gali padaryti iš pažiūros nekaltai atrodančių klaidų. Pavyzdžiui galbūt tėvai buvo labai mieli ir geraširdžiai žmonės, kurie siekė su visais sugyventi taikiai, o jų užaugusiam vaikui kyla problemų kai prireikia būti griežtam, nubrėžti ribas, nustatyti taisykles, palaikyti tvarką, apginti savo interesus. Taigi galima sakyti jog visi vaikai yra daugiau ar mažiau traumuojami bei atsineša į suaugusiojo gyvenimą vaikystėje išmoktus disfunkcinius emocinio reagavimo ir mąstymo šablonus.

Kam aktuali ši tema, kas patyrė sunkią vaikystę, rekomenduoju paskaityti rimtesnės literatūros, ši informacija bus tik pati pradžia. Svarbiausią ką šiuo straipsniu norėjau parodyti tai ryšys tarp pagrindo čakros ir jos valdomų šiandieninio gyvenimo aspektų kaip pasitikėjimas savimi, saugumo jausmas, santykis su namais, šeima, darbu, finansinė padėtis bei vaikystės patirties.

Vidinio vaiko gydymas

Savo asmenybės dalies įvardinimas vidiniu vaiku ir įsivaizdavimas tarsi tai atskira esybė yra tik patogus būdas bendrauti su pasąmone. Taigi patogumo ir laukiančio darbo efektyvumo dėlei susikurkite vaizduotėje savo vidinio vaiko vaizdinį. „Bendraukite“ ir elkitės su juo taip, kaip norėtumėte jog su jumis būtų bendravę tobuli tėvai, tačiau nusiteikite nelengvam procesui tarsi būtumėte įsivaikinę sudėtingą vaiką. Vidinis vaikas gali būti užsisklendęs, nepasitikintis, piktas, arba norėti tik verkti ir verkti. Galite pastebėti jog instinktyviai reaguojate į savo vidinį vaiką taip, kaip į jus reagavo jūsų tėvai. Tiesiog apkabinkite savo vidinį vaiką ir leiskite jam išreikšti visas emocijas, pripažinkite jas nevertindami ir nemenkindami jų svarbos ir apgaubkite jį besąlygine meile. Ir taip diena iš dienos pereikite kartu visas vidinio vaiko emocijas bei suteikite jam gydančią meilę.

Pasak Einšteino, laikas yra reliatyvus, viso labo mūsų proto konstrukcija. Sielos gydymo prasme praeitis, dabartis ir ateitis egzistuoja kaip viena. Praeiti gyvenimo skyriai, kaip vaikystė, tebeegzistuoja mūsų pasąmonėje tarsi vis dar vyktų. Taigi jei esate pasirengę atverti protą ir širdį, jūs galite dabartyje išgydyti ir priimti bei atleisti dalykus, kurie nutiko jums labai seniai. Pasakykite savo vidiniam vaikui, kad dabar yra naujų galimybių reaguoti kitaip nei tuomet ir sukurti kitokį rezultatą. Nors negalite pakeisti dalykų, kurie įvyko praeityje, galite pakeisti savo reakciją į juos.

Noriu pabrėžti jog mums svarbiausia ne suprasti kas įvyko vaikystėje intelektualiniame lygmenyje, ne apmąstyti tai suaugusiojo protu, o pajusti emociniame lygmenyje tai, ką išgyveno mažas vaikas taip kaip tai išgyveno mažas vaikas ir tiesiog priimti tas emocijas, suteikti vidiniam vaikui meilę ir supratimą bei palaikymą, kurio jam trūko. Tai emocinis, o ne intelektualinis procesas, reikalingas išlaisvinti Pagrindo čakroje įstrigusioms negatyvioms emocijoms bei išgydyti sužeistai jūsų asmenybės daliai. Tai gali išvaduoti iš negatyvių ir ribojančių įsitikinimų apie save ir gyvenimą, iš disfunkcinių emocinio reagavimo ir santykių modelių ir padėti išreikšti tikrąjį save.