Klientės pasakojimas – Mano pažintis su Reiki
Tai jaudinantis ir nuoširdus klientės pasakojimas apie jos patirtį ir išgyvenimus Reiki kurso metu. Būdama itin jautri ir meniškos sielos ji ryškiai jautė Reiki energiją ir sutiko pasidalinti savo įspūdžiais. Ačiū tau Agne už atvirumą, už šilumą ir labai įdomų bendravimą, man didelis malonumas dirbti su tokiu žmogumi.
Sveiki.
Jau trečia savaitė priiminėju Reiki seansus. Tai darau pirmą kartą gyvenime, patyriau daug įspūdžių, nepaprastai įvairių ir kontrastingų emocijų, pojūčių, gavau įdomių įžvalgų. Tai man virto savotiška dvasine kelione, kupina nuotykių, netikėtumų, pakilimų ir nuokryčių. Savo patirtimi, tam tikrais pastebėjimais norėčiau pasidalinti su visais, kurie domisi šiuo reiškiniu, nori tai išbandyti, tačiau abejoja jo veiksmingumu ar dėl įvairių priežasčių nesiryžta to padaryti. Juk dažnai tai, kas nauja, netradiciška mums kelia nepasitikėjimą ar instinktyvią baimę.
Nesumeluosiu sakydama, jog Reiki gydymu sudomino Linos straipsniai. Kažką anksčiau apie tai esu viena ausimi girdėjusi, tačiau nesigilinau. Man tai neatrodė rimta.
Į Liną esu kreipusis porą kartų, kai buvo tikrai sunku, kai nežinojau kaip susitvarkyti su mane užgriuvusiom problemom. Gavau veiksmingą pagalbą, pasinaudojau konstruktyviais patarimais, problemas pavyko išspręsti, todėl Lina pasitikiu.
Pirmas pastebėjimas. Labai svarbu, kad mes pasitikėtume Meistru, į kurį kreipiamės pagalbos. Jei abejojame jo profesionalumu, žiūrime skeptiškai ar nepagarbiai, verčiau ieškokime kito specialisto. Užsisakius seansus tenka bendrauti, galima dalintis patirtimis, kažko paklausti, gauti atsakymą. Kai tai daroma su žmogumi, kurį tu gerbi ir vertini, darbas tampa veiksmingesnis. Ši paprastutė tiesa, turbūt, tinka renkantis ir gydytoją, ir masažuotoją, ir net kirpėją 🙂 – t. y. bet kurį žmogų, kuris tau gali kažkuo pagelbėti. Pasitikėjimas turi milžinišką galią.
Skaitydama apie Reiki supratau, kad ši energija yra tarsi vitaminai, energetiniai „papildai“ sielai ir organizmui. Na, kažkas panašaus į profilaktiką ar reabilitaciją:) Aš šiuo metu aštrių, karščiuojančių problemų gyvenime neturiu, o iškylančias stengiuosi spręsti pati. Tačiau kartais pasiklystu situacijų vertinimuose, suabejoju savo sprendimų ar įžvalgų teisingumu, galų gale pavargstu, emociškai išsenku , nardydama kasdieniuose smulkiuose nesusipratimuose, konfliktuose, santykių su žmonėmis labirintuose. Todėl nusprendžiau, kad Reiki man yra kaip tik tai, ko reikia.
Tikėjausi gauti iš Visatos tam tikrą aiškumą, palaikymą. Norėjau pati susivokti, ką aš teisingai savo gyvenime mąstau, darau, o ko – ne. Gal kai kur elgiuosi visiškai kvailai? Gal kai kuriuos žmones vertinu klaidingai? Gal kartais prisigalvoju nesąmonių? Keliu sau neteisingus tikslus? Ir kaip man apskritai spręsti santykių su įvairiausiais žmonėmis problemas? O gal aš turiu savo dėmesį nukreipt visai į kitus dalykus?.. Įsivaizdavau, kad priėmus Reiki, mano mintys taps aiškesnėmis, nereikalingos atkris, o teisingiausios ims spindėti reklaminiu neonu. Štai tokių intencijų vedama užsiregistravau nemokamam seansui. Norėjau tai išbandyt. Juk blogiau nebus? O geriau būti gali. Tikėjau, kad bus gerai.
Antras pastebėjimas. Tikėjimas, atvirumas, kad tau tai padės, tiesą pasakius, yra viena svarbiausių sąlygų priimant Reiki. Jeigu mums tai atrodo kvaila, nesuprantama, įtartina ar juokinga, ieškokim kitų priemonių sau padėti. Man atrodo, kai esi atviras, ta energija dirba efektyviau.
Paties pirmo Reiki seanso laukiau kaip nuotykio. Visai neįsivaizdavau, kas tai bus. Tirpau iš smalsumo. Kas čia vyks? Aš norėsiu miego? Man į kaktą trenks žaibas? Pasišiauš plaukai? Gal nualpsiu? Ar man skaudės? O gal supykins? …
O buvo dar labiau netikėta. Nieko panašaus nesu patyrusi.
Atsipalaidavusi gulėjau ant sofos ir naršiau internete, kai staiga į mane per pėdas ir delnus ėmė verpetais srūti lengvas, bet labai ryžtingas vėjelis. Visas kūnas maloniai atvėso. Tapo lengviau kvėpuot. Akyse pasidarė šviesu. Pati jutau nuostabą – kaip taip gali būt? Atrodė, kad tas „vėjelis“ aiškiai žino, kas aš esu, kokios mano problemos, ko man reikia, o ko – ne. Visa tai truko apie 15 min. Paskui nurimo. Aš vėl atsipalaidavau, ėmė šilti širdis. Naktį puikiai išsimiegojau. O visą kitą dieną norėjau juoktis ar bent šypsotis. Ir niekaip neapleido nuostabos jausmas. Ir dar – pasijutau labai mylima ir reikalinga šiame pasaulyje, saugoma. Atrodė, kad ir kas benutiktų gyvenime, juk visada galima paprašyti pagalbos iš Aukščiau. Ir ją gausi, jeigu tavo ketinimai, motyvai yra geri.
Nusprendžiau užsisakyt visą ciklą mokamų seansų.
Trečias pastebėjimas. Reiki seansų kaina, mano manymu, padori. Aš pati užsisakiau šešis mokamus seansus. Nesu pertekusi pinigais, tačiau ir neskurstu. Įsivardinau šias išlaidas kaip investiciją į save, į savo fizinę ir emocinę sveikatą. Tikrai žinau, jei jausiuosi žvali ir energinga, visada užsidirbsiu reikiamą sumą pinigų pilnaverčiam gyvenimui.
Kadangi Lina seansus atlieka vėlai vakare, kartais juos priimi jau miegant. Pats miegas tikrai kokybiškesnis, gilesnis, sapnai ryškesni. Pirmi trys seansai man atnešė labai daug džiaugsmo ir energijos, tiesiog kalną! Aš ir šiaip nesiskundžiu apatija, bet mane iki tiek energizavo, kad pradėjau lakstyt kaip užsukta, norėjau veikti veikti veikti, bėgti, suktis, strateguot būsimus darbus ir projektus, idėjos pradėjo kristi viena po kitos, pasidarė aišku, kaip ir ką turiu dėliotis ateity. Ir – svarbiausia! – neliko nė vienos abejonės savim, šimtaprocentinis pasitikėjimas, kad tai, ką darai, kuri, planuoji, organizuoji savo gyvenime, yra gerai ir reikalinga. Ir vis ėmė smagus juokas, noras pokštaut, skaldyt anekdotus, požiūris į problemas tapo lengvas. Taip pralaksčius dieną ar dvi, staiga pajutau, kad čia ne viskas gerai – mane kelia į viršų kaip balioną. Taip ir išskrist galima 🙂 Staiga atėjo mintys: „Susibalansuok. Tau – euforija. Sutvarkyk ją“. Ok. Išėjau į sodą, ramiai ir tolygiai pakvėpavau gerą pusvalandį, pasikaitinau saulėje, įsivaizdavau, kaip energija pasiskirsto tolygiai po visą kūną. Nurimau. Euforija praėjo. Ir nebegrįžo 🙂
Ketvirtas pastebėjimas. Mums patinka euforinės, adrenalininės būsenos. Įsimylėjimo, pakilumo, laimės, skrydžio jausmas, tai yra nuostabu. Mes siekiam to įvairiais būdais. Studijų metais aš dažnai tą jusdavau natūraliai ( tokia mano energetika ir charakteris ). Tačiau euforinėj būsenoj mes esam labai patenkinti savimi, maudomės savo laimėje ir … galim tapti nedėmesingi kitiems, nesuprasti kitų žmonių rūpesčių, nepastebėti, kas vyksta aplinkui, nepajusti savo artimo žmogaus širdgėlos. Mes netgi galim imt piktintis kitais – ko jūs čia liūdit, gyvent yra kaifas, viskas super! Taip, tai kartais irgi yra reikalinga. Tačiau dabartinėj situacijoj, dirbdama su Reiki, aš sau išsikėliau visai kitus uždavinius. Aš norėjau kai ką išsiaiškinti santykiuose su žmonėmis. Apėmus euforijai kiti žmonės ne taip jau ir rūpi. Be to, tu gali greitai susideginti ir paskui, nuslūgus adrenalino bangai, įkristi į nuovargio duobę. Todėl nusprendžiau susigrąžinti sau optimalią, vidujai ramią, bet darbingą ir budrią būseną. Man padėjo sąmoningas suvokimas, jog pati geriausia savijauta – pusiausvyra. Į ją įeiti pasirinkau gilų ir ramų kvėpavimą, pabuvimą gamtoje, minčių nuraminimą. Tai padėjo.
Maždaug po savaitės kelionė su Reiki apsunko. Ėmiau jausti nuolatinį zvimbimą, maudulį, vibravimą pakaušyje, kaktoje, net lūpose. Atrodė, kad mano galvoj įnirtingai darbuojasi bičių spiečius. Jaučiausi kaip kavinukas, kurio dangtelį atkakliai bando nuimti nematomos rankos. Tam, kad įpiltų kažką gaivaus ir gardaus. Ėmė mausti širdį. Et, išsikėlė senos emocinės problemos. Klausinėjau savęs – kas tai? Iš kur? Asmeniniai atsakymai atėjo labai greitai. Teko ir paverkti, suvokus tam tikras nuoskaudas, senas savo klaidas. Taip, tai skamba nebe taip įkvepiančiai. Tačiau aš visą laiką nuoširdžiai tikėjau, kad man tai reikalinga, tame skausme ir slypi atsakymai į man svarbius klausimus, sprendimai.
Realiam gyvenime vyko daug įvykių – užmegzti nauji darbo projektai, įvairūs susitikimai, smulkūs stresai, išsirišinėjo įsisenėję konfliktai. Tą išgyventi nebuvo lengva. Tačiau esu įsitikinusi, kad būtent Reiki energija man padėjo į viską reaguoti ramiai, adekvačiai, dėmesingai, nedramatizuojant nemalonumų, atlaikyt krūvius.
Nustebino vienas seansas. Nors jis įvyko vėlų ketvirtadienio vakarą, aiškių aiškiausiai pajutau, kaip energija mane pasiekė … šeštadienio popietę. Sutrikau. Kodėl? Nors Lina savo straipsniuose mini, kad energija mus pasiekia būtent tada, kada reikia, vis vien galvojau – kodėl taip negreit? Juk visą laiką tai įvyksta beveik iš karto… Permąsčiau faktus. Prieš tą ketvirtadienį mano gyvenime įvyko labai svarbus ir nepaprastai nemalonus pokalbis su vienu kolega. Aiškinomės sudėtingą tarpusavio konfliktą. Tas žmogus man buvo pridaręs daug negero profesinėj srity, aš esu nusprendusi visiškai nutraukti bendradarbiavimą, tačiau jis norėjo pasiaiškinti ir atsiprašyti. Kalbėjomės iki ryto. Nors laikiausi gan ramiai, visgi negatyvios mintys, bjaurios emocijos manyje kurį laiką kirbėjo. Turėjau įdėti nemaža sąmoningų pastangų, kad jas išvalyčiau, perkeisčiau į neutralias. Ir tik tada, kai savo viduje visiškai atsipalaidavau, ramiai pasakiau – nepykstu ant jo, bet daugiau nebedirbsiu kartu, aš jį laikiau bičiuliu, o jis tik naudojosi manimi, – tik tada mane pasiekė Reiki.
Penktas pastebėjimas. Reiki energija mus pasiekia, kai esam atsipalaidavę, nuraminę savo emocijas ir negatyvias mintis. Aš supratau vieną labai paprastą dalyką – jeigu mes esam užsisukę savo vidiniam negatyve, jei viduje vis su kuo nors pykstamės, širstam, skaudinamės, gailim savęs, ką nors keikiam, nekenčiam ir pan., tokiu atveju net Visatos pagalba negali mūsų pasiekti. Pačios geriausios mintys, idėjos, sprendimai, suvokimai gimsta tik vidinėje ramybėje.
Šiandien apibendrinau visą šį laiką su Reiki. Prisiminiau visas mintis, jausmus, faktus, įvykius, išgirstus žodžius. Įvyko tiek daug! Kiek turėjau šansų susipykti su vyru, būti grubia su kolegom, įsižeisti, nuliūsti, pradėt gailėt savęs, stebėtis ir piktintis neteisingais žmonių poelgiais! Bet kažkaip … nenoriu. Noriu mylėt. Noriu žiūrėti į viską su meile. Širdį ima užlieti švelnumas, lengvas džiaugsmas, meilė. Tik šiandien pagalvojau, kiek gerų žodžių išgirdau per šį laiką iš pačių įvairiausių žmonių skirtingose situacijose: „Aš tave myliu tokią, kokia tu esi“, „Pasiilgau“, „Atleisk“, „Nepyk, tai ne tavo kaltė, tai mes pridarėm klaidų“… ir pan.
Ir šeimoj iš kažkur padaugėjo jausmų. Švelnumo. Noro kuo daugiau būti kartu. Humoro. Džiaugsmo. Man tai – mažas stebuklas.
Užsisakydama Reiki aš tarsi tikėjausi, kad Aukštesnės Jėgos gydys mano protą, nušvies mano sąmonę. O Jos ėmėsi gydyti mano širdį… Tai va, pasirodo, ko trūko mano gerovei. Meilės.
Paskutinis pastebėjimas. Jeigu ryžtamės kelionei su Reiki, būkim atidūs tam, kas vyksta aplinkui, kas vyksta mūsų viduje. Klausykimės, ką mums sako žmonės. Į kokias situacijas pakliūnam. Analizuokime, kas nutinka per dieną, dėliokimės faktus. Galime pamatyti daug tiesos, atrasti raktą į savo problemų sprendimus.
Pasinaudokim gydančia jėga – ji padeda į nemalonumus reaguoti ramiau. O juk gyvenime nepaprastai daug kas priklauso nuo mūsų reakcijų.
Nesitikėkim, kad Reiki į mus trenks žaibu, kuris išsprendžia problemas, papila pinigus iš dangaus ar atitempia svajonių partnerį. Nebūkim godūs, nekantrūs. Juk tikri dalykai vyksta tyliai, ramiai ir ne iš karto. Kaip ir tikra, gili meilė išsiskleidžia tik su laiku, subręsta kaip vynas. Reiki energija labai subtili ir išmintinga. Ji mums tiesiog duoda reikiamų jėgų. Tam, kad būtume laimingi 🙂
Ačiū labai Linai, kad per jos nuoširdų darbą ir pagalbą yra galimybė greičiau augti ir tobulėti!
Visiems linkiu viso ko geriausio, daug paprastos, žmogiškos laimės kiekvieną dieną ir ramybės širdy.
Agnė
Add A Comment