Interviu spausdintas žurnale HOROSKOPAI Prie Kavos, 2019 Nr 1.

Tarologės, Reiki meistrės ir aromapsichologės Linos Balsės mintis apie pinigus ir laimę būtinai turėtų perskaityti tie, kurie tiki, kad pinigai laimės nesuteikia, o sugadina žmogų. Pasirodo, pajusti laimę trukdo ne pinigų perteklius ar stygius, o negatyvūs vidiniai įsitikinimai.

Sakoma, kad pinigai laimės nesuteikia, o laimingas gali būti ir vargšas… Ar tikrai?

Pinigai – žmogaus vertės visuomenėje išraiška. Kuo daugiau duodame (vertės) pasauliui, kuo didesniam kiekiui žmonių suteikiame vertę, tuo daugiau atlygio (pinigų) gauname. Pinigai patys savaime laimės nesuteikia, bet jei žmogus šiaip ar taip ne itin laimingas, gal smagiau tokiu būti su pinigais. Iš tiesų ne pinigai suteikia džiaugsmo, laimingi jaučiamės, kai tinkamai juos naudojame, kai išleidę įgyjame vertingų patirčių. O patys pinigai yra tokia pat gyvybinės energijos išraiška kaip ir kitos, tarkime meilė. Žmones juos be reikalo demonizuoja ar dievina, pernelyg sureikšmina arba nuvertina, niekina ar pavydi, nes taip sukuria daug neteisingų nuostatų ir sau trukdo tiesiog jais mėgautis.

Kokios nuostatos apie pinigus yra neteisingos?

Tarkime, kad turtingi žmonės nesąžiningi, vagys, pinigai turi būti uždirbami sunkiu darbu ir pan. Lietuvoje skurdas kartais net idealizuojamas, kaip kad posakyje „būkime biedni, bet teisingi” ir pan. Žmonės taip pat linkę manyti, kad dėl pinigų praras draugus ar sutuoktinį. Mano vedamų seminarų metu viena moteris atrado jog nešiojasi savyje iki šiol neįsisąmonintą nuostatą, jog jei šeimoje atsirastų daugiau pinigų vyras būtų neištikimas ir tai sugriautų šeimą. Taip mastant niekada nebus motyvacijos ko nors imtis, kad pagerėtų finansinė šeimos padėtis.

 

Nemažai žmonių įsitikinę, kad geriau duoti nei imti. Jie tarsi stengiasi nusipelnyti laimės, meilės, gerovės labai daug duodami, tačiau nelaiko savęs vertais priimti. Gal vaikystėje šiems žmonėms trūko meilės, todėl jie tiki, kad tikriausiai yra jos neverti ir reikia būti geresniems, labiau stengtis, daugiau duoti, kad jos nusipelnyti. Vėliau šie žmonės gyvenime neleidžia sau priimti to, ko iš tiesų trokšta nesąmoningai pirma mėgindami įrodyti jog yra verti duodami daugiau nei priima, o sąmoningai mano „aš visiems duodu, padedu, o manęs niekas negerbia, nevertina, manimi tik naudojasi ir gera bei reikalinga esu tik kol turiu ką duoti”. Iš tiesų toks asmuonesąmoningai pats apsupa save tokiais žmonėmis, kurie sutiks eiti į jo siūlomą santykį ir daugiau priimti iš jo nei duoti atgal, kad leistų jam išreikšti save taip, kaip jis giliai viduje jaučia savo vertę.

Kas lemia tokias vidines nuostatas?

Jos susiformuoja veikiamos tėvų, giminės, kaimynų, draugų, socialinės aplinkos ir medijos. Giminės vertybės, įsitikinimai, požiūris į pinigus ir save perduodami palikuoniams. Nepasiturinčios šeimos vaikas matęs kaip gyvena tėvai, kaip ir kokius darbus dirba, kaip elgiasi su pinigais, kaip save vertina ir ką gyvenime renkasi nemokės gyventi kitaip. Gal aišku svajoti, tačiau realiai nesuvokia ir nedrįsta kurti verslo, investuoti, viskas atrodo pernelyg sudėtinga ir rizikinga, žodžiu ne tokiems, kaip aš, patogiau likti komforto zonoje ir toliau svajoti apie didesnes pajamas. O tie, kas atsitiktinumo dėka pereina į kitą finansinį sluoksnį, pavyzdžiui per santuoką, neretai labai išsiskiria ir nemoka pritapti naujoje aplinkoje, patys jaučia įtampą. Kita vertus turtingos šeimos vaikai, kurie matė, kaip tėvai uždirbo pinigus, gebėjo naudotis kontaktais, organizuoti darbus, įgyvendinti idėjas, pritraukti resursus, natūraliai kopijuoja tokį elgesį. Ne veltui yra posakis jog turtingieji toliau turtėja, o skurdžiai toliau skursta. Pasąmoninės programos ir vidinės nuostatos kaip stiklinės lubos apriboja asmens galimybes. Jas galima pakelti tik jei įvyksta didelis asmeninio augimo šuolis, tarkime, jei žmogus daug dirba su savimi, randa efektyvius metodus perrašyti pasąmoninėms programoms.

Ar pinigai gali sugadinti žmogų?

JAV buvo atlikti tyrimai su loterijos laimėtojais. Paaiškėjo, kad praėjus 2 metams po laimėjimo 8 ir 10 laimingųjų turėjo mažiau pinigų nei iki tol. Šie asmenys teigė, kad tai buvo blogiausia, kas jiems nutiko gyvenime, nes prarado šeimą, draugus, save. Dabar neretai taikoma praktika jog laimėjimas išmokomas etapais per ilgesnį laiką, laimėtojui suteikiama psichologinė ir kitokia pagalba, konsultacijos. Nes žmonės gavę daugiau pinigų nei yra pratę turėti, viduje yra nepasirengę atsiverti ir perleisti per save bei suvaldyti tiek didesnį energijos srautą. Jie pradeda eiti iš proto, pinigų energija juos drasko į dalis, todėl šie švaistosi, neadekvačiai elgiasi, kitaip bendrauja. Tai – nesąmoningas bandymas atsikratyti pinigais, ta energija, kurios jaučiasi neverti, su kuria nemoka elgtis (tarsi pinigai jiems nepriklausytų). Sąmoningai džiaugiasi, tačiau pasąmoningai nepriima ir sabotuoja save. Tokiu atveju su žmogumi būtina skubiai dirbti, padėti paleisti vidinius kompleksus, barjerus, pakelti nematomas stiklines lubas, kiek jis gali sau leisti turėti. Tam tikrais atvejais, kai žmonės iš prigimties turi daug neigiamų savybių, daug pinigų ir jų gavimo stresas, paskatina jas atsiskleisti, nes žmogus pasijunta gavęs neribotą laisvę ir valdžią, apsvaigsta nuo to. Bet taip nutinka ne dėl pačių pinigų, ne jie sugadino žmogų. Pinigai tik suteikė laisvę atsiskleisti tikrajam AŠ nebekaustomam baimės, kad neišgyvens jei jį atstums kiti, todėl reikia elgtis gražiai, kad pritapti.

Pažiūrėkite į šį pavyzdį kaip sureagavo žmogus pamanęs jog laimėjo didelę sumą pinigų.

Jis jau buvo toks, tiesiog tai slėpė, o  didelių pinigų euforija leido nusimesti suvaržymus ir poreikį būti priimtam savo aplinkos.

Kiek pinigų reikia turėti, kad žmogus būtų laimingas?

Kiekvienam greičiausiai skirtingai. Vieni moka džiaugtis paprastais dalykais, tarkime paukščių čiulbėjimu ir saulės šviesa. Tokie asmenys patiria daug laimės ir gyvendami paprastesnį gyvenimo būdą, gal net sąmoningai tokį rinktųsi. Daugiau pinigų ir taip laimingo žmogaus gyvenime neretai atneša tik daugiau rūpesčių – ką daryti su jais, kur išleisti, kaip išmintingai panaudoti ar apsaugoti. Kitiems pinigai tarsi įrankis, resursas ką nors nuveikti, pavyzdžiui pastatyti senelių namus, sukurti parką, įgyvendinti socialinį projektą, pastatyti kažką, kas bus naudingas daugeliui. Tokie žmonės gali pritraukti, suvaldyti ir nukreipti prasminga linkme dideles sumas. Pinigus taip ir reikėtų suvokti – kaip resursą ir įrankį padedantį ką nors nuveikti, bet nenaudoti jų stygiaus kaip pasiteisinimo, kodėl to nedarai. Kai darysi, resursai ateis, jų rasi. Jei reikia pinigų konkrečiam tikslui, žmogus juos pritrauks. Gerų žmonių rankose dideli pinigai gali atnešti daug gero pasauliui nukreipti į gerus tikslus. Tačiau pinigai praranda prasmę, kai manoma, jog jie yra galutinis tikslas ir rezultatas.

Pinigai – fantastiškas įrankis dideliems darbams, bet prastas ir charakterį gadinantis tikslas.

Kas lemia žmogaus laimę?

Taip pat vidinės nuostatos. Yra optimistų, yra pesimistų. Pesimistai, nesvarbu kas įvyktų, randa, kodėl tai negerai, dėl ko galima gailėtis, liūdėti ar nerimauti. Jie gerų dalykų nesureikšmina, per daug nesidžiaugia, o neigiamus išpučia savo skiriamu dėmesiu. O kitiems nieko nereikia, bet jie vis tiek geba būti laimingi. Pinigai leidžia gauti daugiau įvairių patirčių. Bet nemokantys džiaugtis, nedaug iš to turės laimės. Jie naudos pinigus tam, kas pasirodytų prieš kitus, paglostytų savo ego, pabrėžtų savo išskirtinumą, tuo padarydami save priklausomais nuo aplinkinių vertinimo ir nuomonės. Argi tai laimė?

Pinigai apskritai nei laimės sąlyga, nei kliūtis jai, niekaip tiesiogiai nesusiję, bet tiek žmogaus gebėjimas uždirbti daugiau pinigų, tiek ir gebėjimas būti laimingu priklauso nuo asmenybės bruožų ir vidinių nuostatų, kurių ne visos yra įsisąmonintos

Ką patartumėte tiems, kurie nori būti laimingi?

Dėkingumas – raktas, atrakinantis duris į gerovę ir gebėjimą mėgautis tuo, kas yra. Žmonės, kurie yra dėkingu už tai, ką turi, jaučia vidinę pilnatvę. Labai daug žmonių painioja dėkingumo jausmą su skolos (skolingumo) jausmu. Jie nepriima (pagalbos, resursų, laiko, dėmesio), nes nenori jaustis skolingi. Mano, kad priėmus dovaną ar pagalbą būtina skubiai atsimokėti kažkuo lygiaverčiu. Ir nepriima jei nenori ar negali nieko duoti mainais, jaučiasi neturintys ką duoti. O iš tiesų tie, kurie nuoširdžiai duoda/padeda, nenori lygiaverčių mainų ta prasme, kad jiems atsimokėtų tuo pačiu. Jie trokšta pamatyti žmogaus džiaugsmą, malonumą, dėkingumą, gauti tų emocijų teigiamą energiją.

Taip pat svarbu sąmoningai stebėti savo mintis. Absoliučios ir objektyvios tiesos nėra. Mums ji nepasiekiama. Tačiau tai, ką žmogus vertina kaip tiesą, jam ir bus tiesa.

Pinigai tuos, kurie tiki, kad jie gadina žmogų, iš tiesų gadins. Arba tokie asmenys niekada neleis sau tų pinigų turėti. Jei tikės, kad jie laimės neatneša, tai ir neatneš. O tie, kurie tiki, kad pinigai atveria daug durų, galės lengvai realizuoti save, įgyti įdomių gyvenimo patirčių, mielai juos priims ir panaudos.

Jei tikėsite jog pinigai nei ant medžių neauga, nei iš dangaus jais nelyja, tai to ir nebus ir galėsite sau dirbti iki devinto prakaito. Bet ar tikrai tai kilnu ir kažkuo pranašiau už darbą iš pašaukimo ir įkvėpimo, realizuojant savo talentą, nešant vertę daugybei žmonių ir už tai gaunant didelį atlygį?