Įdomus dalykas – visi jaučiame emocijas, bet tik retas turi efektyvius emocijų suvokimo, išreiškimo ir paleidimo įgūdžius. Kai kalbu su žmonėmis jog negalima užgniaužti ir ignoruoti savo emocijų, bet nereikia jomis išsitaškyti ant aplinkinių žmonių jie pasimeta. O tai ką su jomis veikti jei negerai nei užgniaužti, nei išreikšti? Dėl išreiškimo patikslinsiu – dažniausiai spontaniškas, neįsisamonintas „negatyvių“ emocijų reiškimas veda prie neproduktyvių konfliktų, įskaudintų žmonių ir sugriautų santykių. Emocijas galima išreikšti po pauzės patiems jas įsisąmoninti ir nuspręsti kaip jas išreikšti. Tas patarimas suskaičiuoti iki 10 prieš šaukiant išties geras.

Kalbu apie tai, ką pati skausmingai perėjau. Vaikystėje nesijaučiau saugiai laisvai reikšti savo emocijas. Jaučiausi jog priimtinos yra tik aplinkiniams malonios emocijos, o turėti kitokių emocijų, pavyzdžiui pykčio neturiu teisės.

Taigi aš išsiugdžiau ne itin sveikų būdų kontroliuoti, užgniaužti savo emocijas. Prireikė laiko ir darbo su savimi suvokti jog emocijas, kurių negalėjau išreikšti pakeičiau kitomis, tada užgniaužiau ir jas ir taip tikrieji mano jausmai buvo palaidoti labai giliai. Kai pagaliau pasijutau saugi ir pasirengusi atsigręžti į savo vidų teko praeiti ne vieną sluoksnį kol prisikasiau prie giliai viduje slypėjusios tikrosios emocijos.

Tuo metu – vaikystėje, paauglystėje – tai buvo geriausia ką pajėgiau, vieninteliai būdai, kuriuos žinojau ir būtina išgyvenimo strategija. Tačiau einant metams suvokiau jog jausmai palaidoti gyvi niekada nemiršta ir laukia menkiausios progos iškilti į paviršių didžiule jėga. Be to, kūne įstrigusių neigiamų emocijų energija veikia ir fizinę sveikatą. Manau ne sutapimas jog tiek daug visko laikant savyje kentėjau labai dažnus gerklės uždegimus ir skausmingus skrandžio spazmus, labai lengvai pravirkdavau, ko dabar nebėra.

Emocijos turi būti lyg jūros bangos – užplūsti, perduoti savo žinutę ir ją įsisąmoninus atslūgti. O jei ignoruojame jų žinutę ir vis stipriau slopiname kažkokias emocijas, kol net patys jų sąmoningai nebejaučiame jos tarsi stovintis vanduo prarūgsta ir virsta kažkuo toksišku, kas jau nebe gražiuoju siekia dėmesio. Paradoksalu jog siekiant atsiriboti nuo tam tikrų emocijų, jos visiškai užvaldo mus iš pasąmonės šešėlių, į kuriuos jas nugrūdome.

Dažniausiai žmonių taikomos taktikos pabėgti nuo savo jausmų yra sekančios:

Atsiribojimas – tai apriboja galimybe jausti malonumą kartu su skausmu. Negali nuslopinti vienų emocijų ir toliau ryškiai jausti kitas. Tai labai stipriai paveikia asmeninius santykius ir gali provokuoti chroniškas sveikatos problemas.

Apmąstymai – šiuo atveju emocijos suvokiamos, tačiau užstringame mąstyme apie jas ir jas sukėlusią situaciją vietoje fizinio išjautimo kūne.

Prisirišimas prie emocijos – šiuo atveju mes jaučiame prisirišimą prie tam tikros emocijos ir įstrigimo nesąmoningai ir ieškome patirčių, kurios leis toliau ją jausti. Gal jums teko pažinoti žmonių, kurie „mėgsta“ įsižeisti arba atrodo jog yra patenkinti būdami nepatenkinti ir nuolat ieško kuo čia dar būti nepatenkintais.

Emocijų projekcija – kai kurių savo emocijų mes neįsisąmoniname. Vietoje to, perkeliame jas į kitus žmones, randame, pritraukiame ar provokuojame kituose tą emociją, kurios neatpažįstame savyje. Tie dalykai, kuriais labiausiai žavimės ir kurių labiausiai nekenčiame kituose dažnai yra mūsų pačių projekcijos.

Pakeitimas – kartais viena emocija atrodo patogesnė ar priimtinesnė už kitą. Pavyzdžiui berniukai neverkia ir neliūdi, bet gali pykti, todėl suaugęs vyras gali visą gyvenimą pykti kai iš tiesų liūdi. O kartais tiesiog tikroji emocija pernelyg nepriimtina, pavyzdžiui pavydas ir save įtikinam jog tik rūpinamės kažkieno gerove ar teisingumu.

Emocijų sprogimas – kai nestabtelėjus įsisąmoninti jaučiamų emocijų ir padaryti išvadų apie palankiausią veiksmų kryptį situacijoje tiesiog išsitaškome nepaisant destruktyvių pasekmių.

Buvo ilgi savianalizės periodai, buvo dramatiški lūžiai, kartais per krizines patirtis kai tiesiog daugiau nebegali, kartais per drąsą šį kartą pasielgti kitaip, kad ir kaip sunku peržengti sau įsidiegtus draudimus. Didelė pagalba buvo aromaterapija, leidžianti paveikti, išlaisvinti, transformuoti savo emocijas kur kas lengviau. Ir galiausiai tai nuėmė didelę naštą nuo mano kūno ir sumažino turimų sveikatos iššūkių. Aišku kelionė dar nesibaigė ir turbūt nesibaigs niekada, o kiekviena nauja patirtis yra galimybė pažinti ir išgirsti save, mokytis reaguoti autentiškai, bet sąmoningai, o ne autopilotu pagal dar vaikystėje suformuotas programas.

Svarbiausia, ką aš supratau – tai jog kai priimame save su visomis savo emocijomis, be teisimo, kaltės ar gėdos jog nesame tobuli, kai leidi sau būti su tuo jausmu, kuris kilo, tampa įmanoma integruoti ir transformuoti tuos jausmus ir leisti augti sąmoningumui. O kai atstumiame savo jausmus – kartais iš aplinkinių reakcijos baimės, kartais iš įpročio arba susikurtų idealų, kokie turėtume būti ar priverstinio pozityvumo mes atstumiame ir dalį savęs, kuri juos jaučia ir skaldome savo esybę į atskirus pasimetusius fragmentus.

Ir tie jausmai neliks palaidoti, neišnyks tyliai, jie arba iškils integravimui sąmoningai klausantis savęs, medituojant, arba sukels maištą ir sukils prieš mus nepatogiausiu metu.

Sąmoningas emocijų integravimas ir transformavimas

Technika, kuria noriu su jumis pasidalinti ganėtinai paprasta – tačiau neleiskite tam jūsų suklaidinti. Gal ji paprasta techniškai, tačiau jaučiant stiprias emocijas ir sukilus baimei galime pasijusti lyg judame apgraibomis per tamsą be jokio krypties pojūčio ir norisi grįžti atgal ten, kur saugu ir apsimesti jog visų šių tamsių užkaborių mumyse nėra. Puiki pagalba keičiant senas pasąmonines programas ir automatinius reagavimo šablonus bus eterinių aliejų mišinys Transformation iš Young Living arba giliam ir ilgesniam procesui bei emocinei detoksikacijai galima pasitelkti 6 eterinių aliejų mišinių rinkinį Feelings. Uždaroje Young Living komandos grupėje kas mėnesį vedame skirtingus gilius emocinius procesus su aromatais. Susisiekite asmeniškai, kas norite pasitelkti Eterinius aliejus ir specialiai emociniam poveikiui sukurtas jų sinergijas savo kelionei į emocinę harmoniją.

1 etapas – Atkreipk dėmesį

Atrodo akivaizdu, juk negali transformuoti emocijos, kurios net nesuvoki jog jauti. Meditacija, sąmoningumo praktika, savo vidinio pasaulio stebėjimas, periodai pabūti tyloje su savimi leidžia suvokti skirtumą tarp kažkokių emocijų išgyvenimo ir buvimo tuo. „Aš šiuo metu jaučiu pyktį“, bet ne „aš esu pikta“. Tai leidžia nustoti identifikuotis su savo emocijomis, o tiesiog suvokti jas ir jų nešamą žinutę iš stebėtojo perspektyvos. Ar turite savo dienoje patogų laiką atsiriboti nuo aplinkos trikdžių ir tiesiog stebėti savo kūno pojūčius, savo mintis ir emocijas?

2 etapas – Įvardink

Gali tekti išplėsti savo emocinį žodyną už binarinio „gerai“ ir „blogai“ ribų, kad kuo tiksliau įsivardinti sau ką jaučiate. Knygų skaitymas padeda plėsti žodyną ir subtiliau skirti emocijas. Beje kiekviena kalba turi daugiau ar mažiau skirtingų žodžių emocijoms ar bet kam kitam įvardinti priklausomai nuo to kiek tai tautai svarbi ta tema. Kalbėdama keliomis kalbomis aš kartais nerandu pakankamai tikslaus žodžio įvardinti savo emocijai gimtąja kalba ir pasitelkiu kitą kalbą turtingesnę subtiliais emocijas nusakančiais žodžiais.

3 etapas – Išjausk

Kiekviena stipri emocinė būsena sukelia fizinę kūno reakciją – įtampą, skausmą ar kitą pojūtį. Raskite jį ir tiesiog būkite su juo.

4 etapas – Priimk

Labai dažnai būtent šio etapo trūksta žmonių įprastame elgesyje. Priėmimas reiškia nekovojimą su emocija, nesipriešinimą, neneigimą, tiesiog priėmimą jog ji yra tokia, kokia yra.

Kai bėgame, mes paleidžiame į darbą kitas emocijas kaip gėdą, kaltą, baimę ir jomis užgniaužiame tai, ką iš tiesų jaučiame. Arba dar populiari strategija yra dėmesio nukreipimas, iš ko gimsta daugybė obsesinių kompulsinių įpročių ir priklausomybių.

Automobilio panelėje nėra bereikalingų perspėjimo lempučių (ai, į šitą jei mirksės tai neverta kreipti dėmesio, čia nieko svarbaus, apskritai tai net negražu jei tau mirksi būtent ši lemputė, koks gi tu žmogus, ką tai apie tave sako ir ką pagalvos aplinkiniai…) ir mūsų emocijos visos sveikos, reikalingos ir reikšmingos.

Ar leisite sau išjausti tai, ką jaučiate, ar šiame skubančiame ir triukšmingame pasaulyje išklausysite save?

5 etapas – Būk

Viskas trunka tiek, kiek trunka ir nė sekundės trumpiau ar ilgiau. Turime likti su savo jausmais ir pojūčiais kūne, su įtampa, su nepatogumu ir išbūti tiek kiek reikės kol pojūčiai kaip banga pasieks savo maksimumą, kol atsiskleis visi sluoksniai besislepiantys vieni po kitais. Pereikite į stebėtojo poziciją ir su atjauta stebėkite savo emocijas ir kūno pojūčius kol ta banga natūraliai atslūgs.

6 etapas – Kvėpuok

Proceso pradžioje, kai siekiame įsisąmoninti ir įsivardinti savo emociją bei pojūčius kūne atkreipkime dėmesį ir į kvėpavimą, koks jis natūraliai tuo metu. Kvėpavimas yra tiltas tarp sąmonės ir procesų, kurių nevaldome sąmoningai. Valdydami kvėpavimą galime pasiųsti savo kūnui signalą jog yra saugu, galima atsipalaiduoti tiesiog nuraminant, sulėtinant, pagilinant kvėpavimą. Mūsų įkvėpimas ir iškvėpimas tai ne vien fizinis procesas, tai ir gyvybinės energijos judėjimas, tad jei „kvėpuosite“ į tą vietą kūne, kur pajutote savo emocijos atspindį padėsite išjudinti ten stagnavusią energiją ir ateiti atsipalaidavimui.

7 etapas – Atsipalaiduok

Jei sėkmingai praėjome ankstesnius žingsnius, imsime jausti kažką atsiveriant, pats kūnas gali parodyti energijos išsilaisvinimą per norą pasirąžyti, nusižiovauti, giliai atsidusti, per įtampos paleidimą. Pamažu grįš lengvumo, aiškumo, erdvės pojūčiai. Atsispirkite pagundai viską nutraukti neišbaigus proceso, nukreipti dėmesį.

8 etapas – Tapk vieniu

Išlaisvinus emocijų energiją, išlaisvinus save iš užstrigimo vienoje būsenoje atsiveria pojūčiai ir grįžta platesnė perspektyva, kūrybingumas spręsti savo iššūkiams. Tai galimybė suvokti jog mūsų požiūris buvo ribotas ir dar daug ko nežinome, ypač apie kitą žmogų, ir galimybė įsiklausyti, suprasti, dar labiau išplėsti savo situacijos suvokimą per abiejų perspektyvas.

9 etapas – Performuluok

Išplėtus sąmonę ir suvokimą galime iš aukštesnio sąmoningumo perspektyvos performuluoti savo ankstesnę problemą ir rasti galimybę efektyviau ją spręsti.

10 etapas – Veiksmas (galbūt)

Išgirdus ir įsisąmoninus ką mūsų kūnas ir širdis mėgina mums pasakyti toliau galime sąmoningai rinktis kaip į tai reaguoti, ką keisti, kad pašalintume diskomforto priežastį (o ne diskomforto pajautimą). Jei kažkokioje situacijoje jaučiamės nepasitikintys savimi, galbūt galime imtis kažkokių priemonių ar praktikų sustiprinti pasitikėjimui. Jei kažkas mus skaudina santykiuose, galbūt reikia išsakyti kaip mes jaučiamės, kad kitas žmogus galėtų geriau suprasti mūsų poreikius. Jei jautėme pyktį, galime įžvelgti kito asmens baimę ir kalbėti su didesne atjauta ir priėmimu. Jei jautėmės silpni ir bejėgiai galime atsiverti Kūrėjo vedimui. O jei kažkas mus sekina ir iš tiesų nenorime to toliau daryti gal laikas pamąstyti ko norime vietoje to ir ryžtis pokyčiams. Širdis niekada nepaklaidins, jos kompasas visuomet nustatytas į laimę ir pilnatvę.

Priklausomai nuo prigimties ir auklėjimo kiekvienam iš mūsų sunkiau ar lengviau išreikšti vienas ar kitas emocijas. Aš jaučiausi ne itin saugi ir silpna, bejėgė, todėl turėjau sunkumų sveikai išreikšti pyktį. Juokingiausia, jog šiai dienai net neberandu dėl ko vertėtų pykti, tarsi kai pripažinau sau teisę pyktį ir leidau sau išjausti šią emociją ir išreikšti ji tiesiog išsisėmė po savęs palikdama pasitikėjimo savimi jausmą.