Ribojantys įsitikinimai

Ribojantys įsitikinimai

„Nesvarbu ar tiki jog gali kažką padaryti ar ne, abiem atvejais esi teisus“ – Henry Ford

„Kai pakeiti tai, kaip žiūri į dalykus, tai, į ką žiūri pasikeičia“ – Wayne Dyer

Kiekvieno iš mūsų, kaip realybės kūrėjo potencialas yra išties didžiulis. Tačiau tuo pačiu galime būti didžiausiais savo pačių priešais ir sabotuoti visas pastangas susikurti tokį gyvenimą, kurio norėtume, jei išdrįstume leisti sau jo norėti. Ribojantys įsitikinimai kliudo realizuoti savo potencialą.

Įsitikinimai yra tam tikros idėjos ir prielaidos apie mus pačius ir supančią aplinką, kurias suvokiame kaip absoliučią tiesą. Jie paprastai remiasi emocijomis ir dažniausiai yra iracionalūs. Dalį ribojančių įsitikinimų dar vaikystėje kaip palikimą perimame iš tėvų ir tos socialinės aplinkos, kurioje augome. Nuo pat ankstyvos vaikystės, gero linkintys ir mylintys žmonės, įskiepija gausybę apribojimų – išmoko laikytis daugybės taisyklių, kurios net ir išaugus iš naudingo jų galiojimo laiko, lieka pasąmonėje, išmoko aplinkinių įvertinimo baimės ir gėdos jausmo, nežinios baimės.


Kita dalis kyla iš mūsų pačių patirties, vieno ar kelių konkrečių įvykių ir padarytų klaidingų apibendrinimų. Jei kažkoks įvykis sukėlė didelę emocinę traumą ar panaši situacija pasikartojo kelis kartus lengva padaryti išvadą jog kažko nesugebame, tai ne mums, tai yra blogai ar patikėti dažnai aplinkinių kartojamu, bet racionalaus pagrindo neturinčiu požiūriu. Tas įsitikinimas nusėda giliai į pasąmonę ir ji, saugodama mus nuo dar vienos traumos, kliudo pastebėti prieš mus esančias galimybes, priimti naudingus sprendimus ar imtis veiksmų nes tai prieštarautų turimam ribojančiam įsitikinimui.

Įdomiausia dalis yra ta, kad turėdami polinkį pastebėti tai, kas atitinka mūsų įsitikinimus ir ignoruoti tai, kas jiems prieštarauja mes matysime gausybę savo įsitikinimo patvirtinimų ir įrodymų. Būdami savo realybės kūrėjais ir mąstydami bei elgdamiesi sutinkamai su tais įsitikinimais mes susikuriame mūsų lūkesčius atitinkančią realybę. Taip įsitikinimai virsta savaime išsipildančia pranašyste.

Kaip atpažinti ribojančius įsitikinimus?

  • Įvertinkite kokie jūsų pasiekti rezultatai įvairiose gyvenimo srityse – asmeninio gyvenimo, karjeros, kūrybos, gyvenimo būdo ir kitose.
  • Kuriose srityse turimi rezultatai neatitinka to, ką norėtumėte turėti ar kuo norėtumėt būti?
  • Kokią gyvenimo sritį atkakliai stengėtės pagerinti, bet nepaisant visų pastangų niekas nesikeičia?

Kaip tik tose srityse ir slepiasi jūsų ribojantys įsitikinimai. Pamėginkite pasekti savo mintis kuriomis pateisinate tuos prastesnius nei trokštami rezultatus. Pagaukite save mintyse ar balsu ištariant ar sutinkant su kitų ištartais apibendrinimais.

Visi vyrai yra kiaulės…, Tiesiog taip įprasta, visi taip gyvena…, Tikra meilė būna tik knygose…, Niekada neišdrįsiu to padaryti…, Tik kažkas turintys ypatingu gabumų gali tuo užsiimti…, Reikia būti praktišku ir atsakingu…, Negalima švaistyti laiko tokiems niekams, reikia sunkiai dirbti ir stengtis išgyventi…, Aš nemoku piešti…, Šitai yra gražu, o šitai bjauru…, Laimingas gyvenimas susideda iš tokių sudedamųjų dalių…

Paklauskite savęs ne ar šis įsitikinimas yra teisingas, o ar aš noriu jog mano realybė atspindėtų šį įsitikinimą. Nėra absoliučiai jokios priežasties riboti savo potencialą, kliudyti sau realizuoti savo svajones ir pasitenkinti mažiau nei iš tiesų galėtumėte turėti ir būti. Taigi patraukime didelę kliūti nuo savo kelio ir atsikratykime pradžiai bent vienu ribojančiu įsitikinimu, kuris susijęs su didžiausią nepasitenkinimą keliančia gyvenimo sritimi.

  1. Identifikuokite įsitikinimą, kliudantį jums būti savimi ir daryti tai, ką iš tiesų norite. Pažaiskite detektyvą, pasekite savo elgesį ir mintis, pagaukite save „nusikaltimo“ vietoje. Užrašykite savo įsitikinimą tokiu formatu: „Nors aš [įrašykite savo įsitikinimą], aš nuoširdžiai, giliai ir besąlygiškai atleidžiu sau, priimu ir myliu save.“ Pajuskite tai.
  2. Pripažinkite jog tai tik įsitikinimas, o ne absoliuti tiesa. Prisiimkite atsakomybę už savo kūrinį – tiek įsitikinimą, tiek ir jo įtaką jums. Išnagrinėkite šį įsitikinimą, iš ko jis susideda, iš kur jis atsirado, kaip jis jus riboja. Jei norisi gintis ir sakyti sau jog jūsų apribojimai yra tikri… na tai jūsų pasirinkimas ir Visata su jumis nesiginčys.
  3. Ko iš tiesų norite? Kokia norite matyti savo realybe vietoje tos, kurią diktuoja jūsų ribojantis įsitikinimas? Paieškokite pavyzdžių įrodančių jog tai, ko norite, yra įmanoma. Labai konkrečiai suformuluokite savo norą, įsivaizduokite jog jis tapo jūsų realybe ir įvertinkite savo savijautą. Jei kyla pozityvios emocijos norą užrašykite tokiu formatu: „Aš renkuosi sukurti savo gyvenime ir mylėti {įrašykite tai, kokios realybės iš tiesų norite vietoje tos, kuri yra dabar}“.
  4. Pasimatuokite naują įsitikinimą. Pamąstykite kokios yra alternatyvos, kokie dar galimi įsitikinimai šia tema? Kaip mąsto ir kuo tiki žmonės pasiekę panašių rezultatų, kaip kad jūs norite? Koks įsitikinimas geriau atitiktų tą realybę, kurią siekiate sukurti ir patirti? Atradę kokiu įsitikinimu norite pakeisti ankstesnįjį ištarkite jį garsiai. Jei kyla ne džiugus lengvumo ir įkvėpimo jausmas, o diskomfortas, galbūt padarėte per didelį šuolį ir reikėtų eiti mažesniais žingsneliais, kurie nuves prie galutinio tikslo. Arba jūsų aukštesnysis „aš“ siunčia perspėjimą, jog ši formuluotė ne visai tinkama ir reikėtų ją pakoreguoti. Tiesiog paeksperimentuokite, kol rasite tinkamą naujo įsitikinimo formuluotę ir užrašykite jį tokiu formatu: „Aš tikiu ir savo gyvenimu išreiškiu jog {įrašykite savo naują įsitikinimą}“.
  5. Veikite. Jei nebeskirsite minčių ir emocijų energijos ankstesniam įsitikinimui ir reguliariai „maitinsite“ naująjį jis įsitvirtins, tačiau galutinai jūsų realybe jis taps tik pradėjus veikti. Ženkite bent nedidelį žingsnelį. Tokį kokį žengtų žmogus, tikintis tuo, ką parašėte 4 žingsnelyje. Kiekvienas sekantis žingsnelis bus vis lengvesnis ir naujas įsitikinimas greitai virs nauja realybe.

Į vieną problemą ar situaciją gali būti susipynę ne vienas, o keli ją kuriantys įsitikinimai, tad su šiuo procesu reikės šiek tiek padirbėti. Tačiau juk tikslas ir būsimi rezultatai tikrai verti pastangų.

Visi šios serijos straipsniai:

  1. Beribės galimybės ir apribojimai
  2. Žaiskime pagal taisykles – Visatos ir gyvenimo dėsniai
  3. Vienybės dėsnis
  4. Priežasties ir pasekmės dėsnis
  5. Dualumo, poliariškumo ir reliatyvumo dėsniai
  6. Natūralių ciklų ir ritmo dėsnis
  7. Vibracijos ir Traukos dėsnis
  8. Ego troškimai prieš Sielos evoliucijos planą
  9. Ribojantys įsitikinimai
  10. Kaip praktiškai pasitelkti Visatos dėsnius kuriant savo realybę
  11. Kaip mums gali padėti kristalai
  12. Manifestacijos procesas pasitelkiant kalnų krištolo kristalus

Pirmieji gaukite visas naujienas

Išskirtiniai pasiūlymai ir nuolaidos, nauji straipsniai, webinarai ir renginiai visoje Lietuvoje. Registruodamiesi sutinkate gauti Linos Balsės naujienlaiškį.

Komentarai

  1. Indra

    Lina, norėčiau Jūsų paklausti. Skaitant Jūsų straipsnį, po pirmų žodžių jau visos mano mintys buvo apie tėvus. Ne apie savo įsitikinimus ir ribojimus, o būtent jų. Suprantu, kad mano didžiausias ribojimas yra jų gyvenimas..Bandau pritaikyti straipsnį šiai situacijai. Nesijaučiu gerai dėl tėvų, turiu įsitikinimą, kad tėvams privalau padėti, bet tai jau mane vargina,nes matau, kad gero tai neduoda. Mama yra priklausoma nuo alkoholio, nuolat jaučia finansinį nepriteklių, skundžiasi gyvenimu ir aplinkiniais, grąsinosi savižudybe ir nieko nedaro, kad būtų kitaip. Atsakymas vienas – jos toks likimas. Aš jausdama pareiga rūpintis, darau ką galiu ir dėl to jaučiuos dar blogiau, nes tai nieko nekeičia. Žmogus vistiek nelaimingas. Ar trečiame punkte, „įvardinti ko iš ties noriu”, jei pradėčiau vardinti, kad noriu matyti laimigus tėvus, savarankiškus, blaivius ir tiesiog mokančius džiaugtis gyvenimu, – ar tai nebūtų taip, kad formuoju JŲ gyvenimą per savo ego?(Na, kaip sakoma, kai mamos bando realizuoti savo neišpildytus troškimus per savo vaikus) Bet kitu atveju, turėčiau praktiškai atsisakyti tėvų, jei norėčiau, kad jų gyvenimas neveiktų manęs neigiamai ir jaustis pati laiminga. Turėčiau tiesiog nekreipt dėmesio, nusisukti?.. teisiog ar gali būti tikrieji troškimai susiję su kitų žmonių gyvenimais, jei supranti, kad kol tai nepasikeis, apie savo norus net galvoti neišeina?

    1. Lina Balsė

      Sveika Indra, puikus klausimas, kuris manau aktualus daugeliui ir man smagu padiskutuoti sudėjus galvas.

      Mano požiūriu keisti čia reikia ne įsitikinimą jog vaikai privalo padėti tėvams, o kad esate atsakinga už tai, kaip susiklostys jų gyvenimas, už tai ar jie bus laimingi, ar ne. Atrišus save nuo rezultato, galima būtų padėti su meile ir iš meilės kai tos pagalbos paprašytų ir norėtų ir leisti žmonėms gyventi savo gyvenimą nesijaučiant blogai jog jis ne toks, kokiu norėtumėte jį matyti.

      Visais atvejais kai norai susiję su kitų žmonių gyvenimu, reikia mažinti pretenzijų ir ego susireikšminimo, nes kas mes tokie, kad spręstume koks turi būti kito žmogaus gyvenimo kelias, kas mes tokie, kad prašytume ar net reikalautume jog jie keistųsi, kad mes pasijustume geriau. Man taip pat skauda širdį matant artimą žmogų tokioje situacijoje, kokioje nei pati norėčiau būti, nei jam ar jai linkiu, bet ta situacija ir būsena yra jų kūrinys ir jų pasirinkimas ir jie turi tam visišką teisę.

      Keiskite įsitikinimus ir norėkite būti laiminga nepriklausomai nuo to, kaip gyvena jūsų tėvai ar ką daro kiti žmonės.

Pasidalinti mintimis

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.